Kairiarankiai – dešiniarankių daugumos visuomenėje
Dešiniarankiai sukūrė aplinką pagal savo pačių reikmes. Mes gyvename dešiniarankių objektų – suolų ir parkerių, žirklių ir siuvimo mašinų, muzikinių instrumentų, dailininkų palečių, gamybos linijų ir darbo įrankių pasaulyje. Taigi kairiarankiai individai turi gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje: sveikindamiesi turi tiesti dešinę ranką, važiuoti dešiniąja kelio puse, eidami pro duris spausti dešinėje pusėje esančią durų rankeną. Kaip tokiame dešiniarankių pasaulyje prisitaiko individas, kurio rankystės tendencija kita?
Kairiarankiam vaikui kylantys mokymosi sunkumai iki šiol nėra tinkamai įvertinti, taip kaip ir pati kairiarankystės kilmė ar dešiniarankių ir kairiarankių kongityviniai, asmenybiniai ypatumai.
Lietuvoje dar XX a. devintajame dešimtmetyje buvo toleruojamas kairiarankių permokymas. Įspėta tik dėl vienintelio dalyko – kad permokant kairiarankį vaiką nebūtų naudojama prievarta. Šeimose, darželiuose, mokyklose kairiarankiai buvo auklėjami kaip dešiniarankiai. Tačiau pastebėta, kad permokytiems kyla daug su sveikata susijusių problemų: vaikas tampa nervingesnis, sutrinka jo miegas, apetitas, jis gali pradėti mikčioti. Todėl galima galvoti, kad kairiarankių numanomi trūkumai kyla ne dėl pačios kairiarankystės, bet daugiausia dėl neigiamo požiūrio į kairiarankius vaikystėje, dešiniarankės aplinkos “spaudimo” kairiarankiams ir dėl galimo jų permokymo.
Suaugusiųjų apklausa parodė, kad jie dažnai patiria sunkumų, susijusių su dešiniarankiams skirta įranga ir priemonėmis, kiek rečiau – su dešiniarankiais instruktoriais, tačiau dažniausiai prisitaiko prie dešiniarankiams skirtos įrangos, išmoksta veiksmus atlikti abiem rankomis ir net bando čia įžvelgti privalumų. Dauguma suaugusiųjų teigia, kad buvo bandyta keisti jų rankystės tendencijas, be to, ši patirtis jiems nebuvo maloni.
Pedagogų apklausa apie jų patiriamus sunkumus dirbant su kairiarankiais vaikais parodė, kad 65,5% pradinių klasių mokytojų kyla sunkumų mokant tokius vaikus. Dažniausiai pedagogams kyla rašymo įgūdžių formavimo sunkumų (56,3%), sunkumų dėl įrangos ir priemonių pritaikymo (27,3%), metodinės literatūros šiuo klausimu trūkumo (25,4%), mokant dailės ir darbelių (19,9%).
Stipriausią dešinės ir kairės rankos pirmenybę tarp 7-8 metų vaikų rodo rašymo, piešimo, trynimo ir valgymo veiksmai. Tai galima paaiškinti tiek neuromotorine būkle, tiek patyrimo įtaka. Jei rankystės dominavimą lemtų patyrimas, galima būtų manyti, kad kasdienėje veikloje rankų pirmenybė būtų patebima anksčiau ir dažniau nei ne taip dažnai atliekamų veiksmų (pvz. kortelių dalijimo). Tačiau rezultatai priešingi. Pastovaus rankų dominavimo tarp suaugusiųjų negalima paaiškinti vien patyrimu: kai kurių labai dažnai atliekamų veiksmų atveju vos pastebimas vienos rankos dominavimas, o kiti veiksmai, nors ir gana reti, ypač reikalaujantys tikslumo ar ypatingos jėgos, visada atliekami viena ranka.
(Apsilankyta 129 viso, 1 šiandien)
