Kaip vaikui pasakyti „ne“? Tačiau tai taip pat būtina …

Kiekvienam vaikui reikia pagyrimo, bet jam taip pat reikia, kad periodiškai pasakytų – „ne!“. Žinoma, labai sunku kategoriškai atsakyti vaikui „ne“, bet tai būtina paties vaiko gerovei. Vaikai, kuriems tėvai viską leidžia, nesijaučia esantys laimingi, kadangi nesijaučia esantys saugūs. Tai kaip teisingai pasakyti vaikui „ne“?

Visų pirma, žodžio „ne“ pradėkite mokyti nuo pat mažumės. Jeigu mažylis nuo pat pradžios žinos, kad yra tam tikros taisyklės, kurių nevalia pažeidinėti, tai augdamas jis lengviau galės priimti draudimus. Tačiau draudimai negali būti per daug dažni. Tada, vietoje „ne“, geriau sakykite: „nereikia“, „neverta“, „nebūtina“. Kol vaikas dar mažas, draudimai pagrinde turi būti susieti su jo sveikata. Pavyzdžiui, negalima imti peilio, liesti ugnies (karšto), kišti rankas į rozetę. Ypatingai nedrauskite to, ką rytoj leisite, nes tuomet jis susipainios.

Kita vertus, netgi mažyliui reikia ne tik pasakyti „ne“, bet ir paaiškinti, kodėl negalima vieno ar kito dalyko. Paaiškinkite, kad su peiliu galima susižeisti, kad prie ugnies – nudegti ir t.t.. T.y., jeigu mažylis žinos, kad tas „ne“ yra ne šiaip, kad jūs to norite, bet iš tikrųjų egzistuoja realios pasekmės, jam bus lengviau paklusti.

Kada vaikas paaugs ir pradės reikalauti nupirkti vieną ar kitą daiktą išsiaiškinkite, ar jam tikrai jo reikia, gal gali apseiti be jo, arba gal galima jį pakeisti kitu. Jeigu jo tikslas, kad tik kažką nusipirkti, tuomet paaiškinkite, kad neturite tiek pinigų, kad kiekvieną kartą, kuomet einate į parduotuvę, pirkti kas nereikalinga. Bet jei tas daiktas reikalingas, tačiau jums neužteks pinigų būtiniems pirkiniams, tuomet susitarkite, kad jį nupirksite vėliau. Tačiau neapgaudinėkite. Mokyklinukui galite pasiūlyti susitaupyti pačiam.

Draudimuose būkite nuoseklūs, kalbėkite ramiu, bet užtikrintu tonu. Nes jeigu vaikas tik pajaus, kad abejojate, jis nebus tikras ar verta jums paklusti. Nenukrypkite nuo nustatytų taisyklių. Kai kada neiginius pakeiskite pozityviais teiginiais.

Būtina sąlyga, būkite pavyzdžiu, parodykite, kad ir jums galioja draudimai ir taisyklės. Vaikui lengviau bus priimti draudimus, kai jis žinos, kad jie egzistuoja ne tik jam vienam, bet ir tėvams. Su paaugliu nebūkite per daug kategoriški. Geriau pasikalbėkite su juo, kaip su suaugusiu, apsvarstykite visas galimybes. Pasakykite, kokius sprendimus jis gali priimti pats, o kokius aptarti kartu su jumis.

Neužsiciklinkite ties savo sprendimu, ypač jeigu pakeitėte nuomone. Kiekvienas gali klysti, svarbu tai pripažinti. Taip ir pasakykite, kad paskubėjote su išvadomis, todėl persigalvojote.

(Apsilankyta 155 viso, 1 šiandien)