Kaip serviruoti stalą
Garsus prancūzų gurmanas Anzelmas Brillat – Savarinas (Anthelme Brillat-Savarin) teigė: „Svečio pakvietimas į savo namus reiškia, kad tu esi atsakingas už jo laimę ir malonią viešnagę visą laiką, kol svečias yra tavo namuose”. Kad viskas vyktų sklandžiai, reikia ne tik gardžiais valgiais pamaloninti svečio gomurį, bet pasirūpinti, kad maistas būtų pateikiamas estetiškai ir kuo patraukliau. Net jei pateikiamas maistas nėra ypatingas, galite padaryti jį tokiu. Tereikia pasistengti gražiai serviruoti stalą.
Bendras stalo vaizdas priklauso nuo to, kaip bus išdėlioti valgomieji reikmenys (lėkštės, peiliai, šakutės ir pan.) bei patiekalų išskirstymo porcijomis. Stalo reikmenų išdėstymas vienam asmeniui yra vadinamas serviruotės komplektu.
Kiekvienoje kultūroje serviruotės skiriasi. Stalo serviravimo meną gali įtakoti daugelis dalykų:
- šalis
- šalies regionas
- etniniai papročiai
- vieta, kurioje serviruojamas stalas (restoranas, namai, banketo salė, istorinės vietos)
- valgiaraštis
Nepaisant to, kad neturite sidabrinių stalo įrankių dvylikai asmenų ar kitus serviravimo reikmenis skolinsitės iš kaimynų ar tėvų, visgi svarbiausia – lėkštes, stalo įrankius, stiklines bei servetėles išdėlioti ne padrikai, o tam tikra tvarka. Tokiu būdu serviruotas stalas atrodys tvarkingai ir oficialiai. Tinkamai serviruotas stalas padės išvengti chaoso sutinkant svečius, kadangi matysis serviruotės komplektai kiekvienam asmeniui. Toks stalo paruošimas garantuos kiekvienam svečiui reikiamą skaičių peilių, šakučių, lėkščių ir stiklinių.
Viduramžiais, kai dar nebuvo naudojama šakutė, stalo serviravimo nereikėjo, kadangi kiekvienas svečias, ateidamas pietų ar vakarienės, atsinešdavo savo peilius (šakutė Italijoje kaip stalo įrankis buvo įvesta XI amžiuje, o į Prancūziją atkeliavo, kaip manoma, Katerinos de Midiči (Catherine de Medici) lagamine). Stalo serviravimo papročiai ir technika pradėta plėtoti Viktorijos epochos metu (XIX a. Didžioji Britanija), kai šeimos ir socialiniai pietūs tapo labai reikšmingais, ypač Anglijoje. Turtingųjų anglų pietų stalas buvo serviruojamas perdėtai sudėtingai. Mums nėra jokio reikalo pulti į kraštutinumus – kelių pagrindinių taisyklių supratimas gali paversti elegantiško, oficialaus stalo serviravimą lengvu ir maloniu.
Visiems žinoma, kad tradiciškai stalas yra dengiamas audeklu. Staltiesės atsirado Romoje ir Viduramžiais simbolizavo turtą ir orumą. Prieš kelis šimtmečius ant stalo buvo dengiamos viena ant kitos net kelios staltiesės. Po kiekvieno valgio buvo nuimama po vieną. Tai praktikuojama kai kuriose šalyse ir mūsų dienomis, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje. XVIII a. pradžioje Anglija garsėjo labai gerais mediniais stalais, todėl juos norėta parodyti. Todėl į madą atėjo vieno Londono pirklio, kaip manoma, išrastos servetėlės, pavadintos „D’Oyley”, kurios tapo stalo servetėlėmis.
Pietų lėkštė yra plokščia, kurios pradininkė buvo plokščia medinė lentelė, ant kurios dėdavo duoną. Lėkštė serviruotėje stovi viduryje – dešinėje pusėje dedamas peilis ir valgomasis šaukštas, o kairėje – dvi šakutės. Stalo įrankiai taip išdėstomi todėl, kad pietų metu juos būtų lengviau paimti ir naudotis. Peilio ašmenys turi būti pasukti į lėkštės pusę. Šakutės: didžioji pietų šakutė ir mažesnė salotų šakutė kairėje lėkštės pusėje turi gulėti naudojimo tvarka nuo išorės link lėkštės (arčiau lėkštės – pietų šakutė, už jos – salotų šakutė). Prancūzijoje šakutės ir šaukštai dedami apversti – šakučių danteliai ir šaukštų galvutės „žiūri” žemyn.
Stiklo dirbiniai: dvi taurės, didesnė – vandeniui ir mažesnė – vynui, turi būti padėtos virš peilio, taurė vynui turi stovėti dešinėje vandens stiklinės pusėje. Jei bus patiekiama kava, kavos puodelis turi stovėti dešinėje lėkštės pusėje kartu su taurėmis arba kairėje pusėje virš lėkštės, prieš lėkštę su duona. Iki XIX amžiaus stiklinės ir taurės nebuvo įtraukiamos į serviruotę: jos stovėdavo ant stalo krašto ir būdavo paduodamos tarnų jau pripildytos gėrimo.
Laikoma, kad šaukštai, šakutės ir peilis turi būti tarpininkai tarp maisto ir pirštų. Stalo įrankiai negali būti stipriai suspaudžiami kumštyje. Tai būtų nemandagu ir negražu.
Į kairę nuo šakučių gali būti padėta lėkštė su duona ir sviesto lėkštė, ant kurios skersai (arčiau lėkštės viršaus) paguldytas sviestui tepti skirtas peilis. Nors sviestas dažniausiai nėra pateikiamas per oficialius pietus ar banketą, o duona yra laisvai pasirenkama (kelių rūšių).
Desertui naudojami: desertinis šaukštelis dešinėje pusėje ir desertinė šakutė kairėje. Desertui skirti įrankiai padedami horizontaliai virš pietų lėkštės. Desertiniai stalo įrankiai gali būti padedami po to, kai suvalgomas pagrindinis patiekalas.
Vynas gali būti pateikiamas butelyje, o visi kiti gėrimai (vanduo, sultys, ir stiprieji gėrimai) turi būti išpilstomi į ąsočius ir grafinus.
