Kaip būti geru klausytoju

   Tokia begalinė visata, tiek daug unikalių žmonių gyvena mūsų nuostabioje planetoje, bet mes esame tokie skirtingi. Tad vienas svarbiausių dalykų, galinčių palengvinti būtį, – girdėjimas ir supratimas, ką sako kitas, išklausymas, bet ne mažiau svarbu ir jaustis suprastam. Daugelis mano, jog išklausyti – itin lengvas ir paprastas, net elementarus dalykas, kurį lengva „įgyvendinti“ su savo draugais ar mylimaisiais. Bet ar tikrai? Juk daugelis dažniau ir mieliau atveria burnas, o ne ausis. Mokantis išklausyti žmogus ne tik sustiprins ryšius su esamais draugais, bet ir lengviau susiras naujų. Tad pasimokykime klausymosi meno ir… KLAUSYKIMĖS!

  • Pirmiausia, reikia aktyviai praktikuotis. Mokėjimas gerai klausytis yra menas, tačiau reikalauja praktikos. Tad pirmyn! Ir, nors klausymasis atrodo tik pasyvus veiksmas, žmonės KALBA su mumis, tad tai – neabejotina veikla. Nuoširdus klausymasis yra itin aktyvi ir gana sudėtinga veikla. Reikia įdėti daug darbo, bet tai neabejotinai atsiperka, nes įgalina iš tiesų išgirsti, ką sako kitas žmogus.
  • Atverkite savo akis. Geras klausymasis susijęs ne tik su ausimis, bet ir su akimis. Labai svarbu išlaikyti akių kontaktą. Žiūrėkite tiesiai kitam žmogui į akis ir nesukite žvilgsnio į šoną. Tai padaryti gana sunku, ne visi pakelia kito žmogaus žvilgsnį, tad reikia praktikuotis. Kai žiūrima kitam žmogui į akis, jis jaučiasi esąs labai svarbus. Taip pat stenkitės suprasti ir kalbančiojo žmogaus kūno kalbą. Tiesa, jei kalbantysis nežiūri jums į akis, jis galbūt jaučiasi nepatogiai, arba net kažką slepia.
  • Judinkite savo kūną. Kuomet esate iš tiesų susidomėjęs, jūs nejučia palinkstate į priekį. Taip darykite ir klausydamiesi, tuomet kalbėtojas jaus jūsų susidomėjimą. Daug geriau pajudinti savo kūną, nei burną. Jei esate netoli kalbėtojo, galite net fiziškai paliesti jo/jos ranką savo ranka.
  • Užčiaupkite burną. Atviros turi būti ausys ir akys, o burna tvirtai užčiaupta. Jūs turite dvi ausis ir vieną burną, tad naudokite juos proporcingai. Tiesa, jei norite dar labiau parodyti susidomėjimą, neatveriant burnos, galite leisti tokius ar panašius garsus, kaip “mmm-hmmm”.
  • Pamirškite save. Mes esame įpratę net be gilesnio pamąstymo pasidalinti su kitu žmogumi savo patirtimi, kai jis papasakoja apie save. Tai – visiškai nenaudinga ir gali būti prilyginama nevalingam leptelėjimui. Rimtas klausytojas turi būti susikoncentravęs ties kitu žmogumi, o ne ties savo išgyventais jausmais. Net jei ir turite pasakyti kažką labai svarbaus, nesistenkite pasirodyti itin susirūpinęs, sumanus ar empatiškas. Koncentruokitės ties kalbėtoju, nes jis, geriau nei bet kas, jus vertina.
  • Nepertraukinėkite. Turite nugalėti norą įsiterpti. Pertraukti kitą, kai jis stengiasi pasakyti savo nuomonę, yra net labai nemandagu, bet dar labiau skaudina, kai žmogus stengiasi išreikšti savo jausmus ir kalba apie tai, kas jam spaudžia širdį. Pertraukimą kalbėtojas supras kaip jo emocijų nevertinimą.
  • Nedarykite pašalinių darbų. Kai kalbame telefonu, ne vienas esame įpratęs tvarkyti savo darbo stalą, pasidaryti arbatos ar pasitikrinti elektroninį paštą ar „facebook‘ą“. Bet jei iš tiesų norite išgirsti, ką sako kitas žmogus, turite klausytis ir atsiriboti nuo visų įmanomų darbų – galite „praklausyti“ svarbias detales.
  • Būkite veidrodis, ne langas. Klausymasis nėra kvietimas užeiti į jūsų vidų. Atvirkščiai, tai jūs turite patekti į kito. Leiskite žmogui suprasti, kad jo klausotės, tai galima padaryti ir ištariant kelias frazes, kai baigia kalbėti, pavyzdžiui: „Kaip aš supratau iš tavo pasakojimo…“ arba „Man atrodo, jog tu kalbi apie…“ ir panašiai.
(Apsilankyta 129 viso, 1 šiandien)


Similar Posts