Ką reikia žinoti apie apgamus?

Oda apsaugo mūsų kūną ir vidaus organus. Tik ji pati dažnai nėra pakankamai saugoma, nes daug žmonių kasmet suserga odos vėžiu, kurio priežastis – saulės perteklius.

Saulės spindulių poveikis odai priklauso nuo aplinkos sąlygų – ozono sluoksnio, oro užterštumo, spindulių atspindžio nuo vandens, smėlio. Labai svarbu ir žmogaus odos tipas. Ypač pavojingi saulės spinduliai žmonėms, ant kurių odos yra daug apgamų. Jeigu jų yra daugiau kaip 50, labai padidėja rizika susirgti pavojingiausia odos vėžio forma – melanoma. Pirmasis jos požymis yra netaisyklingos formos dėmė, kuri dažniausiai atsiranda ant lygios odos arba ant apgamo, kuris didėja, atsiranda tamsių dėmelių. Tai ženklas, kad būtina pasitikrinti, nes patikimai diagnozę gali nustatyti tik gydytojas.

Apgamai – juodos dėmelės ant kūno, kurių turime nuo gimimo, o per visą gyvenimą jų vis atsiranda naujų. Kiekvienas suaugęs žmogus turi nuo 10 iki 40 apgamų. Kai kuriuos apgamus turime jau gimdami, o kiti (dauguma) atsiranda iki dvidešimtųjų gyvenimo metų. Su amžiumi apgamai keičiasi: dažniausiai iškyla arba pakeičia spalvą, kartais juose pradeda augti plaukai. Kai kurie apgamai visiškai nesikeičia arba netgi išnyksta.

Apgamai yra gerybiniai odos dariniai, gaminantys rudai juodą odos pigmentą – melaniną. Pigmentinio apgamo formą, dydį, spalvą lemia jo sandara. Jei apgamas yra paviršiniame odos sluoksnyje, jis atrodo tarsi plokščia tamsi dėmelė. Apgamas, susiformavęs gilesniuose odos sluoksniuose, yra iškilus, nelygiu paviršiumi. Derminiai apgamai – rausvi ar rusvi odos mazgeliai, esantys giliausiuose odos sluoksniuose. Šie apgamai ilgainiui gali ir išnykti arba dėl įvairių veiksnių dar labiau patamsėti ar netgi supiktybėti. Apgamų daugėja iki trisdešimties metų amžiaus, o nuo 60-ties – mažėja.

Kaip įvertinti apgamą?

Kiekvienas žmogus turėtų įvertinti savo apgamus, kruopščiai apžiūrėti savo odą veidrodyje arba paprašyti, kad tai padarytų kas nors kitas. Ypač atidžiai reikėtų apžiūrėti apgamus saulės labiausiai pasiekiamose kūno vietose (ant rankų, krūtinės, nugaros, veido, ausų).

*  Pirmiausia apžiūrėkite, ar apgamas nėra asimetriškas, t. y. „perlenkus pusiau“ jo dalys nesutampa.

*  Įvertinkite apgamo kraštus: ar jie yra taisyklingi, ar vingiuoti, o gal vietomis neryškūs.

*  Atkreipkite dėmesį į apgamo spalvą: ar spalva pasiskirsčiusi vienodai, gal vietomis ruda spalva tampa labai ryški, pereina į juodą arba, atvirkščiai, – nušviesėja iki įprastos odos spalvos.

*  Pamatuokite apgamo dydį, ar jis nėra didesnis nei 5 mm (pavyzdžiui,  kaip pieštuko galas).

*  Įvertinkite apgamo iškilimą virš odos paviršiaus.

Kaip išvengti apgamų supiktybėjimo?

*  Vidurdienį (12–15 val.), kai saulės spindulių intensyvumas yra didžiausias, nerekomenduojama būti vietose, kur nuolatos pasiekia saulės spinduliai (paplūdimyje, žaidimų aikštelėse ar kitose vietose).

*  Jei saulės poveikio negalima išvengti naudojant paprastas priedangos priemones (skėtis nuo saulės, lengvi kūną dengiantys drabužiai arba vidudienio praleidimas namuose), reikia naudoti apsaugos nuo saulės kremus. Jie padeda įdegti tolygiau, išvengti nudegimų.

*  Apsauginiu kremu reikia pasitepti pusvalandį prieš einant į paplūdimį ir teptis kas dvi valandas būnant saulėje. Optimalus apsaugos nuo saulės filtro (nurodomas ant pakuotės) dydis suaugusiesiems yra 15, vaikams – 25 ir daugiau.

*  Ypač reikia nuo saulės saugoti mažus, iki trejų metų amžiaus vaikus: ne tik ištepti kremu, bet ir aprengti marškinėliais, uždėti plačiabrylę skrybėlę, kad būtų apsaugotos ausys ir sprandas, nes ten būna daugiau pigmentinių apgamų.

Nuo seno visuomenėje sklando mitas, kad labai pavojinga liesti apgamus. Tačiau yra priešingai, – kuo greičiau gydytojas įvertins pakitimus, tuo didesnė tikimybė, kad liga, jei ji  užklupo, bus nustatyta ankstyvos stadijos ir sėkmingai išgydyta.

www.infocity.lt