Jaunimo subkultūros

Jaunimo judėjimai jau keturis dešimtmečius yra neatskiriama civilizuoto pasaulio gyvenimo dalis. Atsiradę kaip protesto prieš vyraujančias visuomenės normas , oficialią tvarką ar estetiką forma, jie sukuria naujus gyvenimo būdo, elgesio modelius ir grožio suvokimo standartus. Dėl jaunimo noro išsiskirti iš aplinkos, šokiruojančios išvaizdos šios subkultūros susilaukia vyresnių žmonių nepasitikėjimo ir yra neigiamai vertinamos, kartais net nebandant gilintis į propaguojamas vertybes.

Ateitininkų puslapyje ateityje stengsimės supažindinti su įvairiomis jaunimo subkultūromis: hip – hop`o atstovais, riedlentininkais, graffiti menininkais , pankais , metalistais , skustagalviais ir kt .

Kai kurios svarbios jaunimo subkultūros ilgainiui neteko įtakos (hipiai) arba paplito tarp įvairių amžiaus grupių žmonių ( baikeriai ) . Kiti judėjimai , kurie populiarūs tarp jaunimo ir dabar , nuolatos transformuojasi , įgaudami naujas formas . Pagal kilmę juos galima sąlyginai suskirstyti į dvi grupes . Pirma – tai judėjimai , kurių vystymuisi didelę įtaką turėjo roko muzika: pankai , metalistai , gotai ir skinhead`ai ( skustagalviai ) . Visi jie atsirado prieš du ar tris dešimtmečius ir greitai paplito.

Antrą grupę sudaro su roku nesusiję judėjimai: hip hop`as ( juodaodžių jaunimo subkultūra ), graffiti (piešimas ant sienų ) , techno muzikos subkultūra, riedlentininkai .

Subkultūrų santykis su marginalizmu

Jaunimo subkultūros dažnai domisi įvairiomis marginalinėmis ideologijomis ir atskiri judėjimai būna su jomis susiję . Vis tik reiktų neužmiršti , didžiai daliai jaunimo subkultūrų ryškiai būdingi ” mirties kultūros ” požymiai : poelgių demonizacija , destruktyvūs veiksmai , chuliganizmas , chaoso išaukštinimas . Antai metalistai glaudžiai siejasi su neopagonybe ir satanizmu, pankai – su anarchizmu, skinhead`ai – su neonacizmu , hip hop`o pasaulio atstovai žymiai lenkia kitas subkultūras savo padarytų nusikaltimų skaičiumi … ir t.t

Subkultūros ir popkultūros santykis

Anksčiau ar vėliau subkultūras į savo sferą įtraukia masinė kultūra . Tai , kas atrodydavo maištinga ir nauja prieš keletą metų , pasidaro populiaru tarp didelės jaunimo dalies .

Masinė kultūra ( popkultūra ) , priešingai nei ankstyvosios subkultūros , nekuria naujos savo pasaulėžiūros . Masinės kultūros atstovams , anot filosofo K. Stoškaus , būdingi mąstymo šablonai , standartinis skonis ir pažiūros .

Šiuolaikinei popkultūrai būdingi bruožai :

– kūniškumas . Kūnas yra pagrindinė vertybė , todėl ypač rūpinamasi išvaizda . Kūnas , kaip potencialus geismo objektas , puošiamas ir keičiamas .

– hedonizmas . Ekonominis kilimas leidžia daugumai išsivysčiusių šalių gyventojų tapti beveik nevaržomais įvairių gėrybių vartotojais . Malonumo siekimas tampa gyvenimo tikslu .

– žaismingumas . Bet koks žaidimas vertinamas kaip galimybė pailsėti nuo rimtos veiklos . Masinė kultūra daugeliu atveju suteikia tokią galimybę .

Kad jaunimo subkultūra išliktų gyvybinga ir išlaikytų savo išskirtinumą ji turi atsidurti pogrindyje ( kilęs iš angliško žodžio underground ) . Tai tam tikro žmonių rato , siekiančio sukurti savo kultūrinį pasaulį , kultūrinė veikla , kuri nepripažįsta visuomenėje veikiančių normų , suvaržymų , nepriklauso nuo oficialių mecenatų ( E . Ramanauskaitė , ” Slengo kultūra” ) .

Šiandien Lietuvoje pakankamai pogrindinių jaunimo subkultūrų , kurios dar nėra tapusios masinės kultūros dalimi …

Medžiaga paruošta pagal Arūno Abromaičio leid . ” Jaunimo kultūra “