GI dieta – sukurta ligoniams, bet tinka ir sveikiems

GI dieta nėra stebuklinga dieta siekiantiems numesti svorio, tačiau kai kuriais patarimais pasinaudoti galima.

Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo vadinamoji GI dieta, pagrįsta produktų glikemininio indekso stebėjimu. Apie tai prirašyta nemažai knygų ir straipsnių, tačiau ar tai iš tikrųjų yra dieta, ar tiesiog gyvenimo būdo keitimas?

GI dieta yra gana sena. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje kanadiečių gydytojas David‘as Jenkins‘as ją sukūrė siekdamas palengvinti diabetikų dalią. Jis naudojo glikemininį indeksą siekdamas apskaičiuoti laiką, kurio organizmui prireikia maistą suskaidyti į gliukozę. Greitai šia teorija ėmė naudotis ne tik diabetikai, bet ir norintys numesti svorio.

Pagal GI sistemą, produktai skirstomi į tris grupes, atsižvelgiant tai, kaip greitai jie pakelia cukraus lygį organizme.

Aukšto GI produktai: tie, kurių GI viršija 70. juose esančią energiją organizmas pasisavina labai gretai. Tai:

• – Baltų kvietinių miltų produktai (balta duona, bandelės, saldūs kepiniai).
• – Apdirbti produktai (kepti ribaluose).
• – Saldumynai.
• – Krakmolingos daržovės (bulvės, pastarnokai).

• – Cukringi vaisiai (visi džiovinti, arbūzai, datulės).

Vidutinio GI ( 70 – 55) produktai:

• – Dauguma makaronų rūšių.
• – Ryžiai.
• – Kai kurie vaisiai (mango, abrikosai, ananasai).
• – Beveik visos ankštinės daržovės.

Žemo GI ( mažiau nei 55) produktai:

• – Dauguma vaisių ir daržovių.
• – Pupos.
• – Natūralūs dribsniai (be jokio papildomo cukraus).
• – Liesi pieno produktai.
• – Juoda grūdų duona.

Pati dieta yra pagrįsta bandymu valgyti kuo daugiau produktų iš žemo GI grupės, nes jie organizme skyla lėčiau ir ilgiau palaiko sotumo jausmą. Atidžiau įsižiūrėjus tampa aišku, jog GI dieta tėra paprasčiausia sveika mityba stengiantis vengti saldumynų. Vadovautis vien GI sudėtinga, nes ji nėra tiksli ir pilna paradoksų. Glikemininis indeksas gali skirtis priklausomai nuo to, kaip produktas buvo paruoštas, nuo vaisiaus prinokimo stadijos ir pan. Taip pat, indeksas nenustatomas produktams, kurie angliavandenių neturi t.y. mėsai, žuviai, kiaušiniams, daugumai sūrių. Ir tai tikrai nereiškia, kad rekomenduojama jų atsisakyti. Taigi, jeigu galima nustatyti Gi atskiriems produktams, iš jų paruošus patiekalą, indeksas vėl taps neaiškus.

GI dietos paradoksas tas, jog riebalai priskiriami žemo GI grupei, nes organizme skyla lėtai, ir atsiduria lygioj gretoj su sveikais produktais. Tokiu atveju bulvių traškučiai turi žemesnį GI indeksą nei arbūzas, nes jie persisunkę aliejumi. Panaši situacija ir su pienišku šokoladu, kuris yra žemiau nei ryžių trapučiai, tačiau kažin ar patartina rinktis tokį užkandį lieknėjant.

Būtina atsiminti, jog GI dieta buvo sukurta diabetikams, kurie pagal ją savo mitybos įpročius turėjo stebėti visą gyvenimą. Tai tikrai nėra stebuklinga dieta siekiantiems numesti svorio, tačiau kai kuriais patarimais pasinaudoti galima.

Autorius: www.moteris.lt