Emocinis smurtas

Ar žodžiai skaudina? Tai priklauso nuo to, kieno klausi: sakančiojo ar priimančiojo žodžius, adresato. Kaltinamasis gali sakyti – „tai tik žodžiai“, o tas, kuris ištarė juos – „nenorėjau to pasakyti“. Be taip manydami turbūt tik apgaudinėjame save. Blogas žodis paveikia žmogų neigiamai – jis palaipsniui nustoja savimi pasitikėti ir save vertinti. Žmogus gali imti manyti, jog iš tiesų yra niekam tikęs, nors blogas žodis buvo ištartas emocinėje įtampoje, subjektyviai, gal net specialiai norint pažeminti kitą žmogų. Dauguma moterų gana ilgai kenčia vyrų užgauliojimus, kol galiausiai nusprendžia skirtis. Reikia suprasti žodžių galią ir jų padarytą skriaudą bei žalą. Taigi, kuom skiriasi žodinis ir psichologinis smurtas?

Ar žodžiai iš tikrųjų skaudina ir sužeidžia? Ar esate kam nors sakęs, kad mylite, arba kam nors aukštesniam už jus, jog žodžiai neskaudina? Ar manote, kad kol jūsų nepaliečia fiziškai, tai nieko tokio? Ką gi, pergalvokite. Kadangi smurtas yra smurtas, nepriklausomai nuo to, ar jis fizinis, ar psichologinis, ar emocinis. Jei vyras jums naudoja kurį nors iš jų ar net kelis, tai paliks jūsų širdyse didžiulius gilius randus, kurie vėliau ir vėl skausmingai prasiverš, ir, be abejo, kenks ne tik jūsų asmeniniam, bet ir bendram šeimyniniam gyvenimui. Bet koks smurtas tiesiogiai įtakoja moters sveikatą. Išlikęs senas mitas, jog jei tavęs nepaliečia ranka, tai nieko tokio. Tai žodžiai neskaudina?

Jei manysime, kad emocinis smurtas nėra kažkas rimto, tai greitai gali tapti normalus ir suprantamas fizinis smurtas. Iš tiesų, nėra skirtumo tarp emocinio ir psichologinio smurto. Jei moteris sako, kad jos vyras su ja blogai, nepagarbiai, negražiai kalba, tai reiškia, kad per emocinį smurtą ji patiria ir psichologinį. Tokie santykiai šeimoje yra nenormalūs ir akivaizdžiai prieš tai buvusią stiprią moterį paverčia maža bailia pelyte.

Turite pasakyti savo vyrui, kad jei jis ant jūsų rėks, jūs nedarysite to ar to, jūs neprivalote jam paklusti, nes nesate jo tarnaitė. Kiekvienas žmogus turi ribas, kurių nevalia peržengti, nes tuomet žmogus arba palūš, arba išsiverš pykčiu.

Kitas stiprus pasipriešinimas emociškai smurtaujančiam vyrui būtų pasakymas – „kaip nori“ arba „koks skirtumas“. Tuomet smurtautojas pajaus, kad nebegali jūsų spausti, nes jūs ir taip neva pasiduodate.

Stebėkite ir savo pačios kalbą. Jei į piktą vyro toną atsakysite piktai, kils ginčas ir niekam nuo to nebus geriau. Bet jokiu būdu ir nenusileiskite, nenusižeminkite ir nesutikite su viskuo.

Dar vienas svarbus dalykas, jei kenčiate emocinį smurtą – proto maitinimas. Nuveikite ką nors pozityvaus, kad ir paskaitykite kokią gerai nuteikiančią knygą.

Emocinį smurtą kenčiantis žmogus yra tarsi kapsintis čiaupas: lašas-po-lašo, diena-iš-dienos, kol ima rūdyti ir… iš jūsų nieko nebelieka.