Braškių ligos

Braškių ir žemuogių uogas pūdo kekerinis, skysta­sis, odiškasis ir kiti puviniai. Krūmeliai vysta dėl fitoftorozės (maro), verticiliozės, fuzariozės ir kitų pašaknio ligų, lapus pažeidžia šviesmargė, rudoji ir kitos dėmėtligės.

Kekerinis puvinys. Ligą sukelia grybas Botrytis cinerea Pers (pilkasis kekeras). Be braškių jis pūdo ir vi­sas kitas uogas, daržoves bei deko­ratyvinius augalus. Labiausiai nu­kenčia braškių uogos, bet pažeidžia­mi ir žiedai, butonai, lapkočiai, vaiskočiai, uogų užuomazgos, lapai. Mūsų duomenimis kasmet kekerinis puvinys supūdo 10-20 proc. uogų, o ypač lietingais metais – 50-60 proc. Jos apsikrečia žydėdamos. Tačiau, jeigu meteorologinės sąlygos grybo vystymuisi nepalankios (sausa ir šil­ta), tai ir iš apkrėstų žiedų gali iš­augti sveikos uogos. Uogos apsikre­čia nuo nužydėjusių, pūvančių žied­lapių, taurėlapių, dulkinių bei šal­nos pažeistų žiedų, o vėliau – pūvan­čių uogų. Žiemoja grybas skleročiais bei grybiena ant pernykščių augalo dalių arba dirvoje. Atsparių kekeri­niam puviniui veislių nėra. Jautres­nės kekeriniam puviniui yra tos braškių veislės, kurių žiedynai yra po lapais, sudarančiais palankų mikroklimatą grybo vystymuisi (Senga Sengana, Venta, Holiday).

Kiti uogų puvinių sukėlėjai su­daro 0,5-1 proc. nuo bendro pūvan­čių uogų svorio, o jiems išplisti rei­kalingos tokios pačios sąlygos kaip ir pilkajam kekerui.

Lapų šviesmargė – paplitusi ant visų veislių braškių ir žemuogių. Li­gos sukėlėjas grybas Mycosphaerella fragariae Sacc (žemuoginis rutulgry-bis). Jis pažeidžia lapus, lapkočius, žiedynus, kartais vaiskočius ir uo­gas. Ant lapų pirmoje vasaros pu­sėje pasirodo apvalios rudos dėme­lės. Vėliau jų centrai pašviesėja, o aplink dėmeles atsiranda ryškūs rausvi apvadai. Dažniau pažeidžia­mi senesni lapai. Labiau pažeisti la­pai nudžiūsta. Ant žiedynų, žiedko­čių ir ūsų dėmelės ištįsusios, giles­nės, rudos su šviesesniu centru. La­biau išsivysčius ligai, žiedynai išlūž­ta. Ligą platina vėjas, lietus, vabz­džiai. Daugiau išplinta nuo pavasa­rio iki uogų skynimo. Perdaug der­lingos dirvos, drėgnas oras labai skatina ligos plitimą. Kai kuriais me­tais ji gali pažeisti 50 proc. lapų (vi­dutiniškai kasmet pažeidžia 10-20 proc), o derlių sumažinti 15 proc.

Rudoji dėmėtligė. Ligą sukelia grybas Marssonina potentillae P. Magn. f. fragariae (žemuoginė sidab-ražolinė marsonina). Pažeidžia la­pus, lapkočius, ūsus. Ant lapų susi­daro apvalios dėmės, iš pradžių smulkios, vėliau didėja, darosi kam­puotos, apribotos lapo gyslomis. Vė­liau jų centrai kiek pašviesėja. Dė­mių paviršiuje išsimėtę juodi spuo­geliai, kuriuose išsivysto grybo konidijos. Pažeisti lapai atrodo lyg nu­džiūvę. Ligą platina lietaus lašai, oro srovės, vabzdžiai. Padeda plisti šil­tas, drėgnas oras, drėgmės lašai ant lapų. Liga labiau pažeidžia senus la­pus, masiškai plinta skinant uogas ir vėliau. Jei veislės neatsparios, li­ga gali pažeisti visus lapus, bet di­desnių nuostolių derliui nepadaryti.

Braškių vyrulius (krūmeliai vys­ta, paruduoja ir visiškai žūsta) su­kelia grybai Phytophthora fragariae Hikm. (žemuoginė fitoftora), Verti-cillium albo atrum Reinke et Berth. (balzganasis menturgrybis), Fusa­rium bulbigenum Cookeet Mass. (smailiasporis Helius), Rhizoctonia solani Kühn, (bulvinis šašagrybis) ir kele­tas mažiau paplitusių šios ligos su­kėlėjų.

Ryškiausi vytulio pasireiškimo požymiai būna ant jaunų augalų, kai pasodintas ir prigijęs krūmelis stai­ga nuvysta. Normaliai išsivystę la­pai suglemba, o jauni viduriniai la­peliai dar keletą dienų žaliuoja. Apatiniai nuvytę lapai pradeda ru­duoti. Pjaustant sergančių krūmelių centrinį šaknies cilindrą matyti ryš­kiai parudusi centrinė dalis, o dau­guma šoninių šaknelių parudavu­sios, silpnos, lengvai trūkinėja. Drėgnu ir pakankamai šiltu oru li­ga dažnai pereina į “lėtinę” formą: nuvysta keletas lapų, o kiti lieka ža­li. Tačiau krūmeliai būna mažesni, menkiau dera, uogos būna smul­kios, deformuotos. Krūmeliai žiemą pašąla ir pagaliau žūsta. Liga spar­čiai vystosi pavasarį žydėjimo-uogų nokimo laikotarpiu ir rudenį rug­pjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Braškių žalsvažiedė – sukelia vi­rusas Strawberry green petal virus Posinette. Sergantys kerai mažesni už sveikuosius, nuskurdę. Lapai -trumpais koteliais, smulkūs, o ligo­ti lapkočiai išilgai riečiasi į viršų. La­pai – šviesūs su gelsvomis, mozai-kiškomis dėmėmis, vėliau ruduoja, raukšlėjasi. Pailgėja taurėlapiai, o vainiklapiai arba visai išnyksta, ar­ba išauga smulkūs, pažaliavę. Uo­gos – mažos, deformuotos, kietos.

Plinta per sodmenis bei kai ku­rias piktžoles.

Braškių žiedų apšalimas. Žied­pumpurius ir pirmuosius žiedus Lie­tuvoje dažnai pažeidžia pavasarinės šalnos. Jei temperatūra nukrito iki -1,5° C, žūsta piestelės. Juo šalčiau, juo daugiau pažeidžiama žiedų. Kai tem­peratūra nukrenta iki -3° C, žūsta 9-23 proc, o kai -4° C – gali žūti iki 50 proc. žiedų. Po ilgesnės šalnos dalis piestelių išlieka; užsimezga smulkios, deformuotos uogos.

Nedidelius braškių plotelius ga­lima pridengti agroplėvele, šiaudais, jeigu ramus oras – dūmyti.

(Apsilankyta 1 835 viso, 1 šiandien)

Susiję straipsniai

Šeimininkų ir svečių pareigos rengiant priėmimą... Rengiant priėmimą, būtina deramai jį suplanuoti: sudaryti svečių sąrašą, išsiųsti kvietimus, pasirūpinti stalo serviravimu, meniu, pat...
Dekoratyvinės lėkštės Didelės dekoratyvinės lėkštės puošia stalą. Ant jų tiesiogiai nėra dedamas maistas. Ant dekoratyvinių lėkščių patiekimas patieka...
Dėmių valymas Dėmes būtina valyti iš karto. Į audinį įsigėrusį skystį išvalyti sunkiau. Lengviausiai dėmes išvalyti iš šviesių medvilninių ar lininių medžiagų. Jas ...
Stalo įrankių išdėstymas Pagrindinė taisyklė – pirma naudoti kraštinius stalo įrankius ir tokia tvarka „eiti” link lėkštės (pietų lėkšt...
Servetelių lankstymas 4 dalis (servetėlė su žiedu)... „Servetėlė su žiedu“   Vėduoklės tipo servetėlių lankstymas paprastai yra pats lengviausias servetėlių lankstymo ir pateikimo b...
Skalbimas. Ko mes nežinome? Skalbimas tapo tokiu paprastu ir kasdieniu darbu, kad retas susimąstome ar tikrai viską darome teisingai. Štai pernai Miuncheno universiteto mokslinin...
Jogos etiketas prie stalo Visų taisyklių tikslas – geras virškinimas Ajurveda teigia, kad tai kaip valgome nemažiau svarbu nei ką valgome. Valgymo papročiai Indij...