Bendrieji serviravimo bruožai

Žmogus valgo ir geria ne vien norėdamas palaikyti gyvybines funkcijas, – tai malonumas, galimybė susitikti su draugais ir bičiuliais, proga įdomiai pabendrauti ir pasisemti naujų įspūdžių. Kada, kur ir su kuo – progų gausybė, bet ne mažiau yra klaidų ir taisyklių, todėl nestebina nusistovėję papročiai ir tradicijos, elgsenos prie stalo manierų gausa, etiketo reikalavimai.

Atvykus į restoraną, pobūvį, priėmimą ar tiesiog į svečius visų pirma į akis krinta bendras patalpos vaizdas – interjeras: dizainas, baldai ir jų išdėstymas, stalo serviravimas. Norėdami sukurti jaukią, patrauklią ir tinkamą atmosferą turime laikytis protokolinių stalo serviravimo taisyklių.stalo serviravimas

Šiuolaikinei serviruotei būdingas pabrėžtinai dalykiškas, paprastas stilius. Indai, įrankiai, servetėlės, aksesuarai bei visas stalo apipavidalinimas – griežtokas, saikingas, vengiama per didelio puošnumo ir ekstravagancijos. Daiktai išdėstomi pagal tam tikras taisykles, kiekvienas jų turi tiksliai nustatytą vietą. Ar stalas būtų stačiakampis, ar apvalus, kėdės statomos tokiu atstumu, kad galėtų nesunkiai prieiti padavėjai, bet ir ne per toli, kad svečiai galėtų susikalbėti. Tarp dviejų sėdimų vietų centrų turėtų būti maždaug 60-70 centimetrų atstumas, tačiau jokiu būdų nestatykite kėdžių ties stalo koja. Net jeigu Jūs esate neprietaringas žmogus ir stalo kojos ar kampo nelaikote blogu ženklu, sodinti damą šioje vietoje nedera – ji gali segėti siaurą sijoną, todėl sėdėti prie stalo kojos jai gali būti itin nepatogu.

Labai svarbu valgančiojo nuotaika ir dvasinė būsena, nes įsisavinant maisto medžiagas, aktyviai dalyvauja žmogaus nervų sistema. Todėl maistingas, skaniai pagamintas maistas, unikalūs patiekalai turi būti lankytojams pateikti patogiuose induose, gražiai papuošti ant estetiškai padengtų stalų. Aplinka ir maistas turi teikti kuo didesnį emocinį pasitenkinimą, indai ir stalo įrankiai – tinkami, visuomet patogūs ir nesunkiai naudojami.

Svarbiausia serviravimo taisyklė – griežtai laikytis vieno stiliaus, naudoti vieno komplekto indus, derinti prie jų staltieses, servetėles, pelenines ir kitus aksesuarus. Nuostata, kad šventiniam stalui tinka tik balta staltiesė, balti indai ir sidabras, jau seniai paseno. Šiuolaikiškas ir modernus stalas puikiai atrodo aptiestas ne tik pastelinių tonų, bet ir juoda ar nėriniuota prosenelės staltiese – viskas priklauso nuo stiliaus. Jeigu vis tik iš praeities atkeliavusių tradicijų dvelksmas stiprus, o svečių skonis – konservatyvus, nebūtina nieko šokiruoti šviesiai raudona staltiese – ji puikiai tiks romantiškam vakarui dviese ar vaikų gimtadieniui.

Tačiau iškilmingais ir išskirtiniais atvejais naudojamos tik baltos lininės ar medvilninės staltiesės, kurios tiesiamos ant stalų taip, kad jų galai būtų vienodai 40-50 cm nuleisti ir dengtų stalo kojas. Gerai išlygintas staltiesės vidurys turi būti iškilęs ant stalo, o ant apvalių stalų staltiesės aptiesiamos taip, kad kampai nusvirtų ant stalo kojų ir jas uždengtų. Kad staltiesės taip greitai nesusiteptų, ant jų gali būti aptiesiamos staltiesėlės arba padedamos po lėkštėmis nertos servetėlės.

Servetėlės rankoms ir lūpoms nusišluostyti turi būti tokios pat medžiagos kaip ir staltiesė, nors gali būti popierinės ar iš audinį imituojančio pluošto . Paprastai servetėlė dedama serviruojamos vietos centre ant pagrindinės lėkštės, kairėje pusėje ant duonos lėkštės arba – jei patiekalas bus pateiktas porcijomis – prie šakučių.

Prieš patiekiant patiekalus, rekomenduojama ant stalo išdėstyti būtinus aksesuarus – gėlių vazelę, druskinę, pipirinę, peleninę, kurios padedamos stalo viduryje arba laisvoje stalo pusėje. Žiūrint nuo durų, pirmiausia turi stovėti druskinė, o už gėlių – peleninė.

Dėstant ant stalo lėkštes, orientuojamasi į kėdę ir laikomasi simetrijos. Kėdės sėdynės kraštas turi būti po staltiesės kraštu, o polėkštės ir stalo įrankiai turi gulėti tiesiai prieš įrankius, esančius kitoje stalo pusėje. Serviruotės centrą žymi servetėlė arba jų dėtuvė su servetėlių komplektu. Polėkštės arba padėklinės lėkštės yra kiek didesnės už didlėkštes, todėl jos yra tik dekoratyvinis stalo akcentas. Tokias lėkštes racionalu naudoti tik iškilmingiems šventiniams pietums ar atitinkamos klasės restoranuose.

Jeigu naudojamas paprastas valgomųjų įrankių komplektas ir įrankių nėra daug, tuomet jie išdėstomi tokiu nuoseklumu: pradedame nuo didžiojo peilio ir didžiosios šakutės, kuri turi gulėti priešais pagrindinį peilį kitoje stalo pusėje. Po to dedame kitus įrankius: peilius žuviai, šaukštus sriubai ir peilius užkandžiams iš dešinės, o šakutes užkandžiams – iš kairės. Už polėkštės  dedami įrankiai desertui ir saldiesiems patiekalams, taip pat arbatos šaukštelis. Visi įrankiai yra dėliojami ant stalo dešine ranka iš dešinės lėkštės pusės ir kaire ranka iš kairės lėkštės pusės. Peilius reikia imti už koto, o šakutes – už kotelio pradžios.

Patiekiant sriubą, dešinėje dedamas desertinis šaukštas, jeigu sriuba patiekiama sultinio puodelyje, arba didysis šaukštas, jeigu sriuba patiekiama lėkštėje. Jei numatyta patiekti salotas ar skrudintą duoną, rekomenduojama duonos lėkštelę padėti kiek aukščiau, kad būtų vietos salotinei ar lėkštutei. Jei numatyta patiekti sviestą, ant duonos lėkštelės padedamas peilis sviestui ašmenimis į kairę.

Bokalai, taurės, taurelės serviruojant imamos už kojelių: paėmus kairiąja ranka ar sudėjus ant padėklo, dešiniąja dedamos ant stalo. Pagrindinės lėkštės dedamos arba į polėkštę, arba ant patiestos servetėlės, arba tiesiog ant staltiesės. Paprastai padavėjo kairė ranka neša, o dešinė dirba – taip nurodo bendros aptarnavimo taisyklės.

(Apsilankyta 1 604 viso, 1 šiandien)