Ar rimta vaikų priešė astma?
Lėtine uždegimine kvėpavimo takų liga, dar vadinama bronchine astma, pasaulyje serga daugiau nei 150 milijonų suaugusiųjų ir vaikų. Dusulio priepuoliai, kosulys ir sunkus alsavimas atsiranda dėl grįžtamo kvėpavimo takų susiaurėjimo, tad šia liga sergantieji, ypač vaikai, patiria nemalonius pojūčius, dusulį.
Vaikų sergamumas
Per pastarąjį dešimtmetį sergančiųjų astma padaugėjo, tad vis daugiau vaikų kenčia nuo šios ligos. Pasak “Mažosios klinikos” vadovės gydytojos Loretos Karsokienės, Lietuvoje astma serga apie 2-3 procentus vaikų, nors Europoje sergančiųjų yra kur kas daugiau.
“Lietuvoje apie astmą plačiau diskutuojama tik dešimtmetį. Vaikų pulmonologai šią problemą nagrinėja ir padeda užkirsti kelią, kai liga dar ankstyvos stadijos. Mažieji pacientai sunkiau išgyvena astmos priepuolius, jie gali pasijusti įsitempę, išsigandę. Tėvai turėtų susirūpinti vos tik pamatę pirmuosius vaiko astmos požymius, nes kuo anksčiau nustatomi alergenai ir pradedamas gydymas, tuo efektyviau kovojama su liga”, – sakė L.Karsokienė.
Nors astma kankina įvairaus amžiaus žmones, tačiau dažniausiai šia liga susergama vaikystėje. Šiai ligai atsirasti gali turėti įtakos aplinkos ar genetiniai faktoriai. Pasak gydytojos L.Karsokienės, iki 15 procentų sergančiųjų astma giminėje nebuvo susidūrusiųjų su šiuo negalavimu, tačiau genetika turi didelę reikšmę. “Jei vienas iš tėvų serga astma, yra net 20-50 procentų tikimybė, kad vaikas neišvengs šios ligos. Jei serga abu tėvai, tikimybė net iki 75 procentų, – sakė gydytoja. – Astma yra lėtinė uždegiminė liga, bet jos vystymąsi skatina įvairūs alergenai, teršalai kuriuos būtina išsiaiškinti”.
Ligos priežastys ir tyrimai
Astmos priežastys gali būti įvairios. Ligos eigai įtakos turi infekcijos, aplinkos užterštumas, buities sąlygos, tad specialistams tenka išsiaiškinti, kas sukelia šį negalavimą. “Alergijas sukelia namų aplinkos alergenai – dulkių erkutės, pelėsiai, plunksnos, gyvūnai, dulkės, žydintys kambariniai augalai, žaislai, cheminės medžiagos. Kitiems alergiją sukelia aplinkos veiksniai – žiedadulkės, išmetamosios dujos, aplinkos tarša”, – sakė L.Karsokienė.
Kvėpavimo takų sienelių susitraukimą sukeliančios alerginės reakcijos skatina dusulį, sunkų alsavimą, spaudimą krūtinėje ir kosulį. Astmos priepuolio metu kvėpavimo takų vidinės sienelės paburksta, užsikemša gleivėmis ir susitraukia aplinkiniai raumenys. Norint išvengti šių problemų reikia saugotis alerginę astmą sukeliančių veiksnių.
Pasak “Mažosios klinikos” vadovės, pirmieji ligos simptomai vaikams gali pasireikšti 2-3 kartus per metus, tačiau vos tik pastebėjus pavojų, tėvai turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertina būklę ir nukreipia pas pulmonologus. “Jei astmos priežastis – alerginė, būtina nustatyti alergeną. Tai atliekama paimant odos dūrio mėginius ar nustatoma specialiais kraujo tyrimais. Svarbu ir įvertinti plaučių funkciją, kiek jie pažeisti”, – sakė gydytoja. Moteris džiaugėsi, kad dabar atliekami tyrimai itin kokybiški ir gali padėti išvengti ligos komplikacijų. “Mažoji klinika” turi įsigijusi specialų spirografą, tad gali efektyviai ištirti pacientus.
Gydymo galimybės
Astma dažnai reikalauja nuolatinio gydymo ir medicininės priežiūros. Dažniausiai šiai ligai gydyti vartojami simptomus slopinantys preparatai, jie yra įkvepiami ir greitai veikia. “Šie vaistai atpalaiduoja kvėpavimo takų raumenis, kai bronchai susiaurėja, tad vaikas lengviau kvėpuoja, – apie gydymo galimybes kalbėjo “Mažosios klinikos” vadovė. – Nuolatiniam gydymui skiriami inhaliuojami gliukokortikoidai, jie veikia uždegimą ir dažniausiai šiuos vaistus reikia ilgai vartoti”.
Gydytoja tikino, kad dabar yra ir kombinuotų vaistų, kurie malšina ligos simptomus ir veikia uždegiminius procesus. “Šie vaistai – vieni efektyviausių preparatų, kurie nekenkia vaikui ir yra vieni tinkamiausių”, – apie gydymo naujoves kalbėjo ponia L.Karsokienė.
Svarbu vengti alergenų
Tėvai turi rūpintis vaikų gerove. Anot L.Karsokienės, mažesnieji negali apsisaugoti, nes dažniausiai net nesupranta, kad oras ar gyvūnai gali pakenkti jų sveikatai. “Mažieji kur nori, ten eina, jiems nepasakysi, kad ko nors negalima. Kol vaikai maži, juos prižiūrėti yra tėvų rūpestis. Kiekvienas turi žinoti galimas profilaktikos priemones ir jų nepamiršti, – sakė specialistė. – Jeigu vaikui alerginė astma kyla dėl namų aplinkos, tad tėvai turi kruopščiai rūpintis buitimi. Reikia naikinti dulkių erkutes, kaip galima dažniau plauti patalynę, valyti čiužinius, pagalves, lovą. Namuose neturėtų būti kilimų, kuriuose kaupiasi dulkės ir mikroorganizmai. Užuolaidos traukia dulkes, tad geriau rinktis žaliuzes”.
Gydytoja pataria namuose nelaikyti daug paveikslų, knygas dėti tik į uždaras spintas. Bute ar name, kuriame yra vaikų, sergančių astma, negalima rūkyti. L.Karsokienė nepataria auginti gyvūnų, o minkštus žaislus skalbti kaip įmanoma dažniau. “Patalpas reikėtų valyti kasdien ir kuo mažiau naudoti dulkių siurblį. Geriau drėgna šluoste valyti baldus, grindis ir taip nesukelti dulkių”, – sakė “Sekundės” pašnekovė.
Aplinkos poveikis
Žiedadulkių sukeliama alerginė astma dažnai yra sezoninė. Vaikus gali veikti ir medžių, ir žolių žiedadulkės, tad svarbu žinoti, kaip nuo jų apsisaugoti. “Alksnių, lazdynų, tuopų, beržų, smilgų, kiečių, gysločių žiedadulkės gali sukelti dusulio priepuolius, tad pavasarį ir vasarą sunkiau patiems apsisaugoti ir padėti vaikams, tačiau tam yra sukurti specialūs augalų žydėjimo kalendoriai”, – sakė gydytoja. Specialistė įsitikinusi, kad tinkamos profilaktinės priemonės vis dėlto gali padėti sumažinti priepuolių riziką.
Vaikai, kurie alergiški žiedadulkėms, turėtų rečiau būti lauke saulėtu oru. “Į kiemą vaikus galima išleisti po lietaus ar vakare, kai oras drėgnesnis. Vos tik parėję iš kiemo jie turi pasikeisti drabužius, nusiplauti rankas, nusiprausti veidą. Patariame išsitrinkti plaukus, nes juose gali likti žiedadulkių”, – sakė gydytoja. Ant kambario langų reikėtų uždėti specialius žiedadulkes sulaikančius tinklelius ir kambarį vėdinti vakare, nes ryte būna didžiausia žiedadulkių koncentracija. Tinkamos priemonės padės išvengti sunkumo krūtinėje bei kosulio.
