Alergija maisto produktams

Pasaulyje plačiai plinta neigiama reakcija į maistą. Tyrimai parodė, kad tik daliai vaikų kurių tėvai galvojo, kad šie yra alergiški maisto produktams, buvo nustatyti teigiami alergizuojančių medžiagų tyrimų rezultatai.

Alergija maisto produktams apima visą organizmo imuninę sistemą ir gali būti nustatyta paimant odos gabalėlį arba kraujo mėginį. Alergija dažniausiai prasideda kūdikystėje bei ankstyvoje vaikystėje ir dažniausiai pranyksta mokykliniame amžiuje, nors pvz. alerginė reakcija riešutams ar jūrų gėrybėms gali išlikti visą gyvenimą. Taip pat dažnas įvairių natūralių ar cheminių maisto priedų netoleravimas, kuris gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Maisto netoleravimas yra ne mažiau svarbus negu alergija, tačiau jį sunkiau diagnozuoti, nes jis neapima visos imuninės sistemos ir nėra patikimų diagnostikos tyrimų. Diagnozuojama nebevartojant maisto produktų, kurie kaip įtariama, sukelia reakciją, ir jeigu simptomai išnyksta, gydytojas dietologas skiria specifinius maisto produktus ar cheminius maisto papildus kapsulėmis. Produktų nevartojimo ir atnaujinto vartojimo laikotarpiu svarbu laikytis mitybai lygiavertės dietos.

Gydytojai nėra visiškai išsiaiškinę, kodėl daugybei žmonių kyla priešiška reakcija maistui, tačiau čia svarbus paveldimumas. Jeigu abu tėvai alergiški, jų vaikai greičiausiai taip pat bus alergiški, nors simptomai ir alergenai gali būti skirtingi. Maitinimas krūtimi ir vėlyvas maitinimas kietu maistu sumažina galimybę išsivystyti kūdikio alergijai maisto produktams.

Alergija vystosi etapais. Imuninė sistema, susidariusi su alergenu (arba antigenu) – medžiaga, kurią ji klaidingai palaiko žalingu svetimkūniu, – signalizuoja specialioms ląstelėms gaminti antikūnius (imunoglobulinus) kovai su ja. Pirmo susidūrimo metu alerginė reakcija nekyla, tačiau, jeigu medžiaga vėl patenka į organizmą, antikūniai pradeda veikti. Kai kuriais atvejais reakcija nesukels simptomų; tačiau terpė bus paruošta būsimai antigenų ir antikūnių sąveikai bei alerginei reakcijai.

Sveika mityba vienas iš būdų išvengti alerginio susirgimo.

Maisto netoleravimas gali išryškėti bet kuriame amžiuje ir yra susijęs su suvalgyto produkto kiekiu. Jeigu susikaupia mažas natūralių ar dirbtinių cheminių medžiagų kiekis, nustatyti diagnozę sunku, tačiau jeigu visas suvartotas kiekis viršija individo galimybes, reakcija bus akivaizdi. Pavyzdžiui, šokolade ar raudonajame vyne esantys aminai kaltinami dėl kilusio galvos skausmo ar odos išbėrimo, tačiau problema galbūt iškyla dėl to, kad šokoladas ar raudonas vynas yra “paskutinis lašas kantrybės taurėje, kurioje iš anksčiau tą dieną suvartoto maisto (avokadų, sūrio, kumpio, bananų, pomidorų, apelsinų ir grybų) susikaupė aminai.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai

Dažniausi alergijos maistui simptomai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, odos išbėrimas ar dilgėlinė, niežulys, oro trūkumas (taip pat astmos priepuoliai), kai kuriais atvejais – didelis odos ir gleivinės patinimas. Burnos ir gerklės ištinimas pasitaiko retai, tačiau jis pavojingas gyvybei, nes gali užblokuoti oro patekimą į plaučius.

(Apsilankyta 167 viso, 1 šiandien)