Vaisingumas ir pastojimas
Vaisingumas – tai bendras terminas, apibendrinantis gebėjimą turėti kūdikį; pastojam tą akimirką, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos gleivinės – taip prasideda nėštumas.
Lytinio akto metu į makštį patenka milijonai spermijų. Ovuliacijos metu nuo kiaušidės atsiskyręs kiaušinėlis kiaušintakiu pradeda slinkti gimdos link. Gimdos kaklelio gleivės pasidaro skystesnės ir leidžia spremijams pro gimdos kaklelį patekti į gimdą, kurios link keliauja kiaušinėlis. Deja, tik nedaug spermijų pasiekia kiaušintakius. Spermijai būriuojasi aplink kiaušinėlį, kol pagaliau vienas prasiskverbia pro kiaušinėlio apvalkalą ir jį apvaisina. Kiti atsitraukia ir žūva.
Pastojama tada, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje. Kiaušidės intensyviau pradeda išskirti moteriškuosius hormonus, gimda apsidengia gleivėmis, kurios išlaiko kiaušinėlį iki susiformuoja placenta. Nuo padidėjusio hormonų kiekio gali atsirasti ankstyvieji nėštumo simptomai:
- · rytinis pykinimas;
- · galvos svaigimas;
- · alpimas;
- · krūtų skausmas;
- · noras dažnai šlapintis.
Jeigu kiaušinėlis neįsitvirtina, hormonų gamyba suletėja, šitaip sukeldama menstruacijas.
VAISINGOS DIENOS
Moters vaisingumas priklauso nuo keleto dalykų, bet svarbiausias jų yra tas, kad net ir reguliariai ovuliuojanti moteris per mėnesį būna vaisinga tik apie trejetą dienų.
Moters amžius taip pat yra svarbus vaisingumą lemiantis veiksnys: jos vaisingumas aukščiausia lygį pasiekia apie 24 metus (kaip, beje, ir vyrų). Metams bėgant, kiaušinėlių kokybė prastėja. Moterų, kurioms daugiau kaip 30, kiaušinėliai smarkiai pakitę. Penkiasdešimmetei moteriai pastoti labai sunku, nors dar įmanoma. Net ir esant normaliam vaisingumui, gimdos aplinka priešmenopauziniais metais bus mažiau palanki kiaušinėliui išlikti.
KADA GERIAUSIA PASTOTI
Kad įvyktų apvaisinimas, lytinis aktas turi dienos ar dviejų tikslumu sutpti su ovuliacija – kada ovuliacija įvyko, galite sužinoti naudodamasi ovuliacijos testais ar tikrindama makšties gleives.
Spermijai po lytinio akto moters kūne išlieka gyvybingi 2 – 3 dienas; kiaušinėlis nuo ovuliacijos momento būna gyvybingas tik apie dvi dienas. Taigi vidutiniško 28 dienų ciklo vaisingasis periodas yra gana trumpas. Nors kiekvienos moters modelis šiek tiek skiriasi, jūsų didžiausia tikimybė pastoti yra ciklo viduryje ir mažiausia – ciklo pradžioje bei per paskutiniąsias dienas prieš naująjį ciklą.
Jeigu jūsų menstruacijos reguliarios, galima nustatyti, kuriuo ciklo metu įvyksta ovuliacija. Lengviausias būdas yra matuojant temperatūrą ar tiriant makšties gleives. Pasirinkusios temperatūros metodą, temperatūrą matuokite vieną mėnesį kasryt tik pabudusi. Kai temperatūra be jokios priežasties pakyla iki 37,2 °C ir laikosi tris dienas, paprastai tai reiškia įvykusią ovuliaciją. Ovuliacijos laiką galite nustatyti ir gleivių tyrimo metodu. Kiekvieną ciklo dieną atidžiai apžiūrėkite savo gleives: dvi ar tris dienas prieš ovuliaciją jos pasidarys slidžios ir skaidrios, jūs jausitės „šlapia“. Tiksliausiai ovuliaciją galite nustatyti ovuliacijos testais, įsygijamais vaistinėse.
Netiesa, kad dažnai santykiaujant tikimybė pastoti yra didesnė. Tiesą pasakius, netgi atvirkščiai – kuo dažniau vyras ejakuliuoja, tuo kaskart jo sėkloje lieka mažiau spermijų. Jeigu nekantraujate pastoti, nepakenktų keletą dienų prieš ovuliaciją nuo lytinių santykių susilaikyti, kad normalizuotųsi spermijų skaičius, arba bent jau pataupykite jį vaisingai dienai.
