Šalpusnis ankstyvasis (lot. Tussilago farfara)

Ankstyvasis šalpusnis – nereiklus augalas. Jis auga laukuose, pakrantėse, duobėse, pakelėse. Tai nedidelis daugiametis žolinis augalas su šliaužiančiu šakotu požeminiu šakniastiebiu. Žydi ryškiai geltonais žiedais kovo–balandžio mėn., prieš išleisdamas lapus. Nužydėjus žiedams išauga dideli, į širdį panašios formos, kampuoti, nelygiai smulkiai dantyti lapai. Jų viršus tamsiai žalias, o apačia gausiai padengta baltais plaukeliais.

Ankstyvojo šalpusnio žiedai skinami vos prasiskleidę. Lapuose yra daugiau veikliųjų medžiagų nei žieduose. Šalpusnio lapai renkami vasarą, liepos–rugpjūčio mėnesį. Vaistinei žaliavai tinka tik neperaugę, rūdligės nepažeisti lapai, geriau be lapkočių. Džiovinami paskleisti plonu sluoksniu, nuolat vartant, pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovinti lapai yra bekvapiai, kartoko skonio. Džiovintų šalpusnio lapų galima nusipirkti ir vaistinėje. Jų dedama į visus atsikosėjimą lengvinančius vaistažolių mišinius. Šalpusnio lapuose yra karčiųjų glikozidų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, organinių rūgščių, vitamino C, karotino, polisacharidų, cinko.

Vaistinės vaistažolės savybės

• Ankstyvasis šalpusnis padeda sergant kvėpavimo takų ligomis. Šalpusnio lapų ir žiedų arbata gydo kosulį, gelbsti užkimus, padeda nuo krūtinę užgulusio sunkumo, tinka net sergantiesiems džiova, nes skatina prakaitavimą. Kosuliui palengvinti tiks tokia arbata: arbatinį šaukštelį džiovintų šalpusnio lapų užpilti stikline verdančio vandens ir palikti 30 min., kad pritrauktų. Nukošti ir gerti po arbatinį šaukštelį 4–6 kartus per dieną. Tokiu antpilu galima skalauti ir skaudamą gerklę, nes šalpusnis turi sutraukiančiųjų savybių, mažina perštėjimą bei uždegimą.

• Šalpusnis tinka lėtiniam bronchitui gydyti. Šia liga sergančiuosius vargina rytinis kosulys, todėl atsikosėti padės puodelis šalpusnio arbatos. Ją reikia užplikyti į termosą iš vakaro, o ryte išgerti prieš pusryčius. Arbatą galima pasaldinti medumi.

• Šis augalas lengvina šlapimo pūslės uždegimo simptomus. 30 g džiovintų šalpusnio lapų užplikykite 1 l verdančio vandens, atvėsinkite ir gerkite.

• Šviežiomis šalpusnio lapų sultimis gydoma sloga, žaizdos. Jei kamuoja sloga reikia nuskinti šviežią šalpusnio lapą, švariai nuplauti, sutrinti tarp pirštų, o ištryškusių sulčių įlašinti į nosies šnerves. Jei iškylaudami gamtoje susižeidėte, uždėkite ant žaizdos švariai nuplautą šalpusnio lapą. Jame yra gleivių, kurios padengia pažeistą odą apsauginiu sluoksniu ir ji greičiau gyja. Galite pasidaryti ir šviežių lapų kompresą. Šalpusnio lapus smulkiai supjaustykite, suvyniokite į sulenktą audeklo skiautę ir uždėkite pusei valandos ant skaudamos vietos. Toks kompresas puikiai gydo lėtinius labai sunkiai gyjančius venų uždegimus, tinka, kai kankina sekinantys nervinio pobūdžio skausmai, sergant juostine pūsleline.

• Augalo lapai gelbsti nuo vabzdžių įkandimų. Šviežią švariai nuplautą šalpusnio lapą sumaigykite pirštais ir ištryškusiomis sultimis patepkite įkąstą vietą – skausmas iš karto atlėgs, sumažės tinimas.

• Šalpusnio lapai tinka kompresui ar pavilgui. Saujelę džiovintų lapų nuplikykite karštu vandeniu, palaukite, kol atvės ir įvynioję į audeklą, dėkite ant žaizdų ar pūlinių.

• Šalpusnio arbatas patartina vartoti ne ilgiau kaip 2–3 savaites (iki 6 savaičių per metus). Ilgas vartojimas neigiamai veikia kepenis. Šalpusnio arbatų negalima vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams iki šešerių metų amžiaus, taip pat tiems, kuriuos vargina aukštas kraujospūdis ir mažakraujystė.