Rykštenė paprastoji (lot. Solidago virgaurea)

Vienu geriausių augalinių antibiotikų liaudies medicinoje laikoma rykštenė. Šio į mimozą panašus augalo pavadinimas atitinka jam būdingą išorę – augalą vainikuoja kekės auksaspalvių žiedų. Tiesa, gydomosiomis savybėmis pasižymi ne rykštenės žiedai, o antžeminė dalis (žolė), kuri renkama augalo žydėjimo metu.

Paprastoji rykštenė yra daugiametis, iki 60-100 cm išaugantis žolinis augalas. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais. Auga sausuose miškuose, miško aikštelėse, šlaituose.

Vaistams vartojamos žydinčios viršūnės. Jos pjaunamos augalams pradėjus žydėti. Žaliavoje yra  rauginių medžiagų, gleivių, cukraus, flavoninio kvercitrino, saponinų, acto, salicilo, nikotino rūgšties, eterinio aliejaus, karčiųjų ir mineralinių medžiagų.

Vaistinės vaistažolės savybės

Rykštenė gerina šlapimo pūslės gleivinės gijimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl bakterijos nenusėda ant gleivinės, o pašalinamos kartu su šlapimu. Rykštenių nuoviras ar ekstraktas pasižymi spazmus atpalaiduojančiu bei skausmą mažinančiu poveikiu, todėl jų vartojant palengvėja vienas nemaloniausių šlapimo takų uždegimo simptomų – skausmingas noras dažnai šlapintis.

Paprastosios rykštenės antpilai veiksmingi ir sergant kvėpavimo takų ligomis, nes skystina gleives, mažina jų sekreciją.

Rykštenių saponinai ir eteriniai aliejai veikia grybelius, todėl rykštenės antpilais sėkmingai gydomos burnos ir lytinių organų kandidozės, odos grybeliniai susirgimai.

Nuoviras. 2 arbatinius šaukštelius žolės užpilkite stikline atvėsinto virinto vandens ir palaikykite 4 val., kad prisitrauktų, po to nukoškite. Gerti reikia vieną parą po stiklinę 3–4 val. prieš valgį.

(Apsilankyta 1 340 viso, 1 šiandien)