Dovanojimo psichologija
Tūkstantmečiais visose Žemės rutulio dalyse buvo keičiamasi dovanomis ir visada su gilesne potekste. Jei, pavyzdžiui, buvo įžengiama į svetimas žemes, tai tariami įsibrovėliai vietiniams valdovams atgabendavo naudingų arba retų prekių. Su jomis buvo siejama neišsakyta žinia: „Mes ateiname su draugiškais ketinimais, o mūsų dovanos yra jų užstatas.” Turtingieji graikai ir romėnai daugybę pinigų išleisdavo ištisas dienas trunkančioms gausioms puotoms, kuriose dalyvaujantieji dar būdavo gausiai ir apdovanojami. Kiekvienas svečias, kaip pasakoja Homeras, galėdavo pasiimti brangią taurę, iš kurios gėrė. Tarp graikų ir romėnų dovanojimas buvo kilmingųjų ir turtingųjų privilegija; ypač brangios dovanos būdavo įteikiamos sutvirtinant prekybinius ar politinius ryšius.
XXI amžiuje elgiamasi taip pat kaip ir senovėje, dar plačiai paplito keitimasis dovanomis tarp privačių asmenų. Šioje srityje dovanos yra skirtos santykiams sustiprinti, kaip sako patarlė: „Mažos dovanėlės palaiko draugystę”. Čia visų pirma yra ne išskaičiavimas, bet noras pradžiuginti kitą asmenį. Priklausomai nuo to, kokie artimi esame, kalbama apie emocijas arba vertinimą. Jei dovana patinka gavėjui, tai ji sustiprina asmeninius ryšius. Kuo individualesnė dovana, tuo labiau gaunantysis jaučiasi esąs pamalonintas. Todėl smulkmenos, kurių „reikia”, kaip, pavyzdžiui, nauja keptuvė, paprastai yra vertinamos mažiau, nei daiktai ar užsiėmimai, kurie nebūtinai reikalingi.
Nepaisant to, daugelis dovanų yra dovanojamos iš pareigos, pavyzdžiui, švenčių proga: per gimtadienį ar Kalėdoms. Daug priklauso nuo to, ar dovanojantysis nuperka neutralius daiktus, ar ieško idėjų, kaip pradžiuginti artimuosius. Be to, kasdieniame gyvenime pasitaiko daugybė progų spontaniškai ką nors atsinešti. Psichologai ir sociologai sutaria, kad nesavanaudiško dovanojimo nebūna. Mūsų staigmenos išreiškia daugiau emocinę priklausomybę, kuri stabilizuoja santykius su kitu asmeniu. Jei dovana nepradžiugina, kaip tikėtasi, gali kilti įtampa, ypač per Kalėdų šventes. Moterys kur kas ilgiau mąsto, kokia dovana tinkama, o vyrai linkę pirkti spontaniškai, tačiau gali išleisti daugiau pinigų. Įdomu stebėti, kokias dovanas išrenkame savo artimiesiems.
Dovanos parodo, kokį artimojo vaizdą dovanojantysis susikuria, be to, kiek jis mėgsta jį. Šiai kategorijai priskiriamos ir „klasikinės” dovanos, pavyzdžiui, kaklaraištis vyrui, naujas židinys sutuoktinei, žaislinis geležinkelis sūnui ir lėlė – dukrai. Nesąmoningai sustiprinus kito asmens vaidmenį, rizikuojama sugadinti jam nuotaiką. Pavyzdžiui, garbintojas savo aistros objektui dovanoja erotinius apatinius, tad kartu atskleidžia savo požiūrį į ją. Gresia pavojus, kad jis bus atstumtas su visa dovana. Jei nuperka ką nors palyginti labai brangaus, tai irgi sukelia nemalonių jausmų, – apdovanotoji pyksta, kad jis nori nupirkti jos palankumą. Ir atvirkščiai, jūs galite pasinaudoti dovanų iškalbingumu ir nežodiniu būdu ką nors pasakyti savo artimui. Jei naujas mylimasis, pavyzdžiui, nori pasakyti, kad jis vertina savo išrinktosios sąmojingumą, jis išrinks galbūt ypatingą eilėraščių tomelį arba pakvies ją į kabareto programą. Čia dar kartą išaiškėja, kad tai, ką išrenkame kitiems, daug pasako apie mus pačius ir mūsų santykį su kitu asmeniu. Dar vienas pavyzdys: viena jūsų kolegė pakviečia jus į savo namus neįpareigojančiam vakarui šešiems asmenims. Būdamas mandagus, jūs paklausiate, ar reikėtų ką nors atsinešti. Būdama mandagi, šeimininkė sako, kad nereikia. Ar jūs jos paklausysite ir ateisite tuščiomis rankomis? Žinoma, ne. Šiai progai tinka nedidelė dovanėlė, kaip šiam vakarui skirtų šeimininkės pastangų pripažinimas ir padėka už pakvietimą. Čia galioja ta pati taisyklė: kuo geriau pagalvosite, kuo galėtumėte pradžiuginti šeimininkę, tuo labiau sustiprinsite savo santykius.