www.kambarines-geles.lt

Kaip gali užsikrėsti  sloga vaikas? Kūdikio nosies gleivinėje gausu paviršinių kraujagyslių, kurios greitai paburksta ir išskiria daugiau sekreto. Sudirginti gležną vaiko nosies gleivinę labai lengva – tam pakanka tabako dūmų, dulkių, o ką jau kalbėti apie bakterijas ir virusus. Sloga gali susirgti kūdikis peršalęs, netinkamai rengiamas ar maudomas. Užkrėsti gali namiškiai kurie nesilaiko asmens higienos taisyklių. pavyzdžiui čiaudi, bet ima mažyli ant rankų, nusišnypštę nosį, nenusiplauna rankų ar pan. Mažieji labai dažnai užsikrečia nuo vyresniųjų brolių ar seserų.
Vyresni vaikai sloga užsikrečia darželyje ar mokykloje. Sloga vaikai lengvai suserga, jei iš šiltos patalpos išeina į šaltą lauką. Taigi nereikia persistengti šildytuvais šildant kambarių, kad vaiko išsiruošusio į lauką, nepaveiktų stipri oro temperatūrų kaita. Sloga vaikui taip pat gali atsirasti dėl buvimo patalpose kurioje yra skersvėjis.

Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimio rėkimas dar nelabai skiriasi, ir jūs, tėvai, turite išmokti girdėti tuos skirtumus, teisingai interpretuoti jo žinią ir atitinkamai reaguoti. Ne kartą pasitaikys, kad jūs visai pasimetę ieškosite jo verksmo priežasties arba neteisingai suprasite rėkimą. Net jautriesiems tėvams kartais būna sunku suprasti savo kūdikį. Juo labiau kad kiekvieno vaiko temperamentas ir charakteris (kartais tėvų ir vaikų) skiriasi. Būna ramių ir gyvų kūdikių, pretenzingų ir patenkintų, veržlių ir nedrąsių, rėksnių ir švelnių angelėlių. Kai jūs geriau pažinsite savo vaiką ir suderinsite savo komunikacijos sistemą, rėkimas sumažės maždaug nuo 4 mėnesio. Vyresni kūdikiai sugeba aiškiau išreikšti norus, įvairiau varijuoti savo verksmą pagal poreikį ir nepasitenkinimą. Nepaisant to, ne visada pavyksta iš karto nustatyti jo riksmo priežastį. Neretai jos net negalima tučtuojau pašalinti, kaip to pageidauja vaikas. Kai kurie vaikai, kai jiems tenka kurį laiką pakentėti ir jie vis tiek jaučiasi nesuprasti, iš nusivylimo netenka savitvardos. Tada sunku juos nuraminti, nors pagaliau ir padarėte tai, ko reikėjo.

Dažniausiai riksmas būna pagalbos šauksmas. Nė vienas vaikas nerėkia, kad suerzintų arba terorizuotų savo tėvus ar kad „sustiprintų savo plaučius“. Neslopinkite savo spontaniško impulso, kuris yra jūsų natūralus motinos ar tėvo instinktas pasirūpinti vaiku. Tačiau jums nereikėtų po kiekvieno jo inkštelėjimo skubiai pulti prie vaiko. Kūdikis turi ir privalo pats išmokti įveikti savo akimirkos nepasitenkinimą. Jeigu jūs visada prisistatysite, atimsite iš vaiko galimybę pabūti be jūsų ir pamažu tapti savarankiškam. Palaukite apie 2 minutes. Jeigu vaikas ims garsiau verkti, vadinasi, jis neišsiverčia be pagalbos. Ką jis nori jums pasakyti, galite geriau suprasti, lygindama jo verkimą su to momento aplinkybėmis arba situacijomis.

Alkanas vaikas
Ištroškęs vaikas
Šlapias vaikas
Vaikas nori valgyti
Vaikui šalta
Vaikas prakaituoja
Vaikui skauda
Vaikui nuobodu
Vaikui reikia tėvų artumos

Stenfordo bei Vašingtono universitetų mokslininkai tyrė kūno kultūros poveikį, kai nesilaikoma dietos, ir dietos įtaką nespor­tuojantiems žmonėms – eksperimente dalyvavo 155 vyrai, kuriuos vargino per didelis svoris. Pastebėta, jog tiek dieta, tiek kūno kul­tūra vienodai padeda padidinti naudingo cholesterino ir sumažinti kenksmingų trigliceridų bei riebalų kiekį ir kūno masę. Visa tai tiesiogiai susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Geriausias variantas vis dėlto yra dietos ir kūno kultūros deri­nys. Tačiau, jeigu reikia pasirinkti ką nors viena, veiksmingesni fiziniai pratimai, nes daugumai žmonių lengviau įprasti sportuo­ti, negu laikytis dietos.

Norint sumažinti pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, visiškai nereikia būti sportininku fanatiku. Užtenka saikingo fi­zinio aktyvumo. 5930 vyrų bei moterų tyrimai rodo, jog tų, kurie nuolat vaikščiojo pėstute ir lipdavo laiptais, širdis buvo stipresnė negu tų, kurie daug sėdėdavo. Pasirinkus saikingą fizinį krūvį, pa­stebimas mažesnis viršsvoris, žemesnis kraujospūdis, mažesnis cholesterino ir trigliceridų kiekis.

Kai kurie tyrimai rodo, jog didelis kalcio kiekis kietame van­denyje gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų dažnumui. Kal­cis gali mažinti cholesterino kiekį kraujuje ir didelį kraujospūdį. Be to, svarbu atminti, jog ne kietas vanduo naudingas, o minkštas – kenksmingas. Dėl nedidelio kalcio bei magnio kiekio minkšto vandens rūgštingumas padidėjęs. Jame geriau tirpsta toksiški me­talai, o vandens minkštintojai padidina natrio dozę.

Jeigu jūsų namuose įrengta vandens minkštinimo sistema, šią problemą nesudėtinga išspręsti: raskite neminkštinto salto van­dens vamzdį, atvestą prie šalto vandens čiaupo jūsų virtuvėje, ir gerkite iš jo tekantį vandenį. Jeigu gyvenate vietovėje, kurioje vanduo minkštas, bet rūpesčių kelia sunkieji metalai, įrenkite van­dens filtrą, kuris juos pašalina, arba pirkite buteliais parda­vinėjamą išvalytą geriamąjį vandenį.

Gali būti, jog verta valgyti ir svogūnus, kuriems būdingos pa­našios, nors ir silpnesnės cheminės savybės.

Alyvuogių aliejus - jame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino E ir polifenolių, atkuriančių apsauginį odos sluoksnį ir sulaikančių drėgmę, neleidžiančių jai vysti. Šis aliejus ypač tinka sausai bei jautriai odai maitinti ir raminti, taip pat pavargusiai, streso nualintai, papilkėjusiai brandžiai odai.

Agurkų ekstraktas veiksmingai drėkina ir balina.

Sviestmedis - jo sudėtyje yra kariteno, alantoino bei vitamino F. Jame esančios riebalų rūgštys yra nepakeičiamos odai drėkinti bei jos elastingumui palaikyti. Plaukams sviestmedžio produktai taip pat labai tinka, kadangi juos atgaivina ir atnaujina, sudrėkina juos, apsaugo nuo lūžinėjimų, skatina jų augimą.

Beveik visų kremų pagrindinė sudedamoji dalis – riebalai (glicerinas ir kiti), riebaluose tirpūs vitaminai E ir A, pantenolis, subalansuotas tam tikrų rūgščių kiekis.

Į kai kurių kremų sudėtį įeina dezinfekuojamųjų medžiagų – šios priemonės skirtos probleminei, spuoguotai odai.

Citrusiniai - geliai su citrusais suteikia šviežumo ir vėsos pojūtį, oda tampa elastingesnė ir stangresnė. Citrusų kremas tinka kasdieninei odos priežiūrai.

Nuo seno žinomos ir ramunėlių bei medetkų gydomosios galios, kurios ramina ir regeneruoja odą.

Alijošius arba Aloe Vera - reguliuoja odos drėgmės pusiausvyrą ir akivaizdžiai suteikia odai glotnumo bei stangrumo.

Odos drėgmę saugo simondsijų, abrikosų kauliukų aliejus. Dedešvos tinka sausėti linkusiai odai ir ilgai apsaugo nuo drėgmės netekimo.

Jojobos aliejus - reguliariai tepant juo odą, ji ilgiau išlieka jauna bei elastinga.

Taigi pirma taisyklė, prieš gulant į bet kokią vonią – reikia nusiprausti su muilu ir kempine, o tik po to gultis į gydomąją ar kosmetinę vonią. tada poveikis bus stipresnis

Antra taisyklė – jei yra ruošiama aromatinė vonia, tai aliejų reikėtų pilt į vandeni tik prieš pat lipant į vonią (eteriniai aliejai yra lakūs, jei pilsime juos dar į tuščią vonią, jie paprasčiausiai išgaruos). Dar yra žinotina ir tai, kad į vonią su eteriniais aliejais reikia įpilti pora šaukštų grietinėlės arba bet kokio augalinio aliejaus. Riebaluose eteriniai aliejai geriau ištirpsta.

SVARBU! Kartais vonios gali ir pakenkti! Pvz. karščiuojant, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokiu atveju, gulint vonioje svarbiausia, kad vanduo neapsemtų krūtinės ląstos aukščiau širdies ir kaklo. Vonios nerekomenduojamos sergant uždegiminėmis bei pūlingomis odos ligomis.

Na, o kiokios iš principo gali būti vonios ir ką jose galima naudoti?

Karšta-šalta, tai kontrastnės vonios siekiant pagerinti kraujo apytaką.

Vėsus vanduo – ne šiltesnis kaip 20°C. Tokia vonia tonizuoja, stiprina imunitetą, grūdina. Rekomenduojamas laikas – ne ilgiau kaip 5 minutės. Jei esate nepratę prie tokios temperatūros vandens, pradžioje pilkite 30°C vandenį, o kitų maudynių metu po truputį mažinkite vandens temperatūrą.

Neutralus vanduo – 36–37 °C temperatūros. Pasižymi raminamuoju poveikiu, puikiai tinka įtampai mažinti bei miego kokybei pagerinti.

Karštas vanduo – iki 40°C temperatūros. Tinka peršalus, kostint. Rekomenduojamas laikas – ne ilgiau 10 minučiu.

Dažniausiai vonioje naudojamos priemonės:

Putos – viena dažniausiai naudojamų priemonių. Putos ne tik aromatizuotos, pasižymi raminančiomis arba tonizuojančiomis savybėmis, bet ir valo odą. Tiesa, dušo želė arba muilo ilgam nepamirškite.

Druska – turi daugybę odai ir visam organizmui naudingų mikroelementų. Kai kurių druskų sudėtyje yra vaistingųjų augalų ekstraktų. Vonios su druska naudingos sergant peršalimo, odos ir sąnarių ligomis.

Aliejus – turi aromatinių medžiagų, veikiančių raminančiai ar tonizuojančiai. Drėkina odą, todėl, išsimaudžius tokioje vonioje, nereikia naudoti kremų.

Nuovirai – dažniausiai ruošiami savarankiškai, iš reikiamomis savybėmis pasižyminčių augalų. Pasirinktas augalas užpilamas verdančiu vandeniu, paliekamas “pritraukti” 15 minučių ir supilamas į vonią.

Nepaprastos vonios galios, arba keletas patarimų

Pieno ir medaus vonia. Visų tipų odai. 1 puodelis medaus ištirpinamas 2 l nenugriebto pieno, ir viskas supilama į paruoštą vonią.

Migdolų vonia. Sausai ir mišriai odai. Du valgomieji šaukštai migdolų miltelių sumaišomi su 1/2 stiklinės pieno, ir supilami į vonią. Be to, į ją įpilama 15 ml migdolų aliejaus.

Žvalumo suteiks neutrali vonia. Įlašinkite į vandenį kelis lašus pušų, eukalipto ar rozmarino eterinio aliejaus, kiečio nuoviro arba jūros druskos.

Raminančiuoju poveikiu pasižymi vonia su levandų ar rožių eteriniu aliejumi, liepžiedžių ar apynių nuoviru.

Stiprinanti vonia su ramunėlių, dilgėlių, beržų lapų ar pumpurų, varnalėšų šaknų nuovirais.

Depresinės nuotaikos padės atsikratyti bergamočių ir šalavijo vonios.

Nuo peršalimo gali apsaugoti kipariso, eukalipto, ramunėlių, šalavijo, kadagio, liepžiedžių, kraujažolių, citrinos ir mėtos eterinių aliejų mišinio vonios.

Spygliuočių vonia ne tik padeda išvengti peršalimo ligų, bet ir tonizuoja organizmą, mažina nuovargį, dirglumą.

Suskirdusiai odai labai naudingos medetkų vonios (1 valgomasis šaukštas žiedų į 1 l vandens). Vietoje medetkų galima naudoti jonažoles arba dilgėles (2 šaukštai žolės į 1 l vandens).

Šiurkščią odą sušvelnina citrinų vonia: į vonią supilamas vanduo, kuriame keletą valandų mirko citrinos griežinėliai, ir pagulima joje 15-20 minučių.

Porėtai odai labai naudinga acto vonia: į vandens pripildytą vonią įpilama 1/2 l acto.

Labai naudinga aliejaus ir druskos vonia. Prieš panyrant į vandenį, kūnas ištrinamas druska, suvilgyta alyvuogių aliejumi.

Dažnai sloguojant, kostint, sergant nervų ligomis, kamuojant skausmams, rekomenduojama druskos vonia. Karštame vandenyje ištirpinamas 1 kg valgomosios arba 0,5 kg jūros druskos, o po to atskiedžiama šaltu vandeniu iki reikiamos temperatūros.

Žiemą reikia labiau rūpintis oda. Todėl rekomenduojamos sėlenų vonios. 300 g sėlenų merliniame maišelyje panardinama į vonią, kurioje maudomasi. O taip pat odą palankiai veikia kukurūzų vonia: į vandenį įberiama 1 stiklinė kukurūzų krakmolo.